- pykėti
- pykė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. NdŽ jausti nepasitenkinimą, susierzinimą, pyktį: Jis pykė́jo ant savųjų J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pykėti
Look at other dictionaries:
papykėti — intr. Mrj, Alk supykti, pyktelėti: Bernužis papykėjo, žiedužį paritėjo: nu, nu, žinokis, mano mergele, kad mane nenorėjai! JD667. pykėti; papykėti; supykėti … Dictionary of the Lithuanian Language
supykėti — intr. Kml, Vlk supykti: Mergelė supykėjo, žiedelį paritėjo LTR(Mrs). pykėti; papykėti; supykėti … Dictionary of the Lithuanian Language
